- kutinėti
- kutinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. [K] iter. dem. 1 kutenti 1: Nekutinė́k manęs, aš bijau Ml. Nekutinė́j man kojų: labai bijau! Švnč. Visiaip aną (nualpusią Živilę) tenai kutinėjo, bet ana to nejuto S.Dauk. | prk.: Juokas kutinė́ja Brsl. 2. tr. krapštinėti, knibinėti, rakinėti: Kutinė́ja spalius iš pakulų Dkš. Ką ten kutinė́ji tą mašinką – da pagadinsi! Vdk. Kutinė́k visus pašalius, ar nerasi pamestos mano adatos J. Ana kutinė́[ja] mano galvą su pirštais, su peiliu (utinė[ja]) J. Rinkau kirmėles, kutinė́jau [nuo kopūstų] Ėr. | refl.: Kas, ar utėlės užpuolė, kad nestoji kutinė́tis! Dkš. 3. iter. dem. 1 kutenti 8: Kutinė́k, čėso turi KlvrŽ. 4. refl. gaišti, krapštytis: Imk grėblį nesikutinė́jęs! Ll. 5. tr. BŽ613 krapštinėti, purinėti snapu plunksnas (apie paukščius), snukiu plaukus (apie gyvulius): Atsisėdęs ant dirvelės [kiškis] save kutinėjo, aplink grebinėjo: gal iš balos toks gražumas mano prigimimo! NS1243. | refl. intr., tr. K: Paukštis, višta kutinė́jas po lytaus – purena plunksnas, kad nebūtų sulipusios J. Žąsys, iš vandens išlipusios, kutinė́jasi Grk. Vištos kutinė́jas papamačiais Šts. Šis gi eina iš vieno galo į kitą ir žiūri, katras iš kalakutų čia pradės kutinėtis BsPII80. Gandras, ant lizdo atsistojęs, kutinė́jasi plunksnas Skr. Virėjas sukūrė ugnį, o antis priėjo arčiau, ėmė šildytis, purtytis ir kutinėtis snapu plunksnas J.Balč. [Kiškis] aplink dairinėjas, save kutinėjas LTR(Skp). \ kutinėti; apkutinėti; iškutinėti; pakutinėti; prikutinėti; užkutinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.